Pasak Širvintų bitininkų draugijos pirmininko Aleksandro Masiulionio, mūsų rajono bitininkų bendruomenėje be gausaus vyrų būrio yra ir kelios moterys, kurios iš tikro čia yra labai gerbiamos. Sutikite, jog bitės – ne švelnūs katinėliai, ne akvariumo žuvytės ir ne banguotosios papūgėlės… Išgirdus apie tai, buvo labai įdomu sužinoti būtent apie silpnosios lyties atstovės požiūrį į bites ir į jų priežiūrą. Draugijos pirmininkas pasiūlė susitikti su viena iš jų – Senosiose Viesose gyvenančia bitininke Vilma Strelkova, kuri bites pažįsta toli gražu ne iš paveikslėlių knygose.

Ketvirtadienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina ES ir jos valstybes imtis priemonių apsaugoti bites, remti bitininkus bei užkirsti kelią medaus klastojimui.

Vadovaujantis Panevėžio bitininkų draugijos (toliau – Asocijacija) įstatais, įregistruotais juridinių asmenų registre 2017-09-04, Asociacijos nariais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys užsiimantys bitininkyste, pareiškę savo norą dalyvauti jos veikloje ir prisilaikantys šių įstatų.

Medus lietuviams visada turėjo ypatingą reikšmę. Puikus to įrodymas – gausybė posakių, kaip „kieno burna karti, tam ir medus nesaldus; ant visų žolynų bitelės leidžiasi, bet ne nuo visų medų ima“. Alegorijos apie medų, kaip „medaus mėnuo“, „medaus upės“ ar „medaus krantai“ taip pat lengvai suprantamos ir dažnai naudojamos, kalbant apie malonias akimirkas, turtingą gyvenimą. Senovėje medus buvo naudojamas ir kaip valiuta, vaistas ar maistas. Nenuostabu, kad „auksinis eliksyras“ ir dabar yra laikomas tradiciniu lietuvių produktu, o jį gaminantys ūkininkai gerbiami ir vertinami.

Klaipėdos krašte Katkų kaime bitininkaujantis Marius Krikščiūnas įsitikinęs, kad žmonės turėtų mažiau kištis į bičių gyvenimą. Jo pasirinktą bitininkavimo būdą, kai nenaudojami rėmeliai, stengiantis kuo mažiau trikdyti Dievo vabalėlius, Lietuvoje taiko vis daugiau bitininkų mėgėjų.