Vadovaujantis Panevėžio bitininkų draugijos (toliau – Asocijacija) įstatais, įregistruotais juridinių asmenų registre 2017-09-04, Asociacijos nariais gali būti juridiniai ir fiziniai asmenys užsiimantys bitininkyste, pareiškę savo norą dalyvauti jos veikloje ir prisilaikantys šių įstatų.

Medus lietuviams visada turėjo ypatingą reikšmę. Puikus to įrodymas – gausybė posakių, kaip „kieno burna karti, tam ir medus nesaldus; ant visų žolynų bitelės leidžiasi, bet ne nuo visų medų ima“. Alegorijos apie medų, kaip „medaus mėnuo“, „medaus upės“ ar „medaus krantai“ taip pat lengvai suprantamos ir dažnai naudojamos, kalbant apie malonias akimirkas, turtingą gyvenimą. Senovėje medus buvo naudojamas ir kaip valiuta, vaistas ar maistas. Nenuostabu, kad „auksinis eliksyras“ ir dabar yra laikomas tradiciniu lietuvių produktu, o jį gaminantys ūkininkai gerbiami ir vertinami.

Klaipėdos krašte Katkų kaime bitininkaujantis Marius Krikščiūnas įsitikinęs, kad žmonės turėtų mažiau kištis į bičių gyvenimą. Jo pasirinktą bitininkavimo būdą, kai nenaudojami rėmeliai, stengiantis kuo mažiau trikdyti Dievo vabalėlius, Lietuvoje taiko vis daugiau bitininkų mėgėjų.

Vasario 2 d. žemės ūkio ministras Bronius Markauskas susitiko su Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentu Algirdu Skirkevičiumi, viceprezidentu Kazimieru Spetyla ir UAB „Bičių korys“ direktoriumi Jonu Juodvalkiu. Susitikimo metu buvo ne tik pasidalinta asmenine patirtimi, susijusia su bitininkystės tradicijomis Lietuvoje, bet ir iškeltos problemos, kurių svarbiausios – būtinybė ūkininkams šienauti pievas du kartus per metus ir laukų purškimas.

JAV bitininkystės centrą Kaliforniją apėmė keisti laikai. Stengiantis įveikti ekologines problemas ir masinį vabzdžių išmirimą, avilių šeimininkai dabar ir patys pluša kaip bitės. Kasmet pavasarį, per patį apdulkinimo sezono įkarštį, naktimis be atpdairos vagiami aviliai. Bitininkystė dideliu verslu tapo prieš kelis dešimtmečius. XX amžiuje amerikiečiai bitininkai uždirbdavo pardavinėdami medų. Kad medus būtų skanesnis, avilius bitininkai stengdavosi statyti toliau nuo didelių miestų, ten, kur bitės galėtų laisvai skraidyti ir rinkti medų. Idealios vietos avilių statymui buvo rančos, užsėtos medonešiui palankiomis kultūromis. Sutartis su rančos savininkais buvo sutvirtinama rankų paspaudimais ir medaus stiklainiu. Situacija pasikeitė, kai Kalifornijoje atsirado migdolai ir kitos didelės vertės žemės ūkio kultūros – pistacijos, graikiniai riešutai, mandarinai ir apelsinai.