Šiemet vasara buvo neįprastai karšta. Tiek bitės, tiek bitininkai turėjo daug veiklos bitynuose. Pasibaigus aktyviam bitininkystės sezonui ir šiek tiek nurimus darbams, Panevėžio bitininkų draugijos valdyba, suorganizavo edukacinę rudens kelionę. Draugijos nariai buvo kviečiami aplankyti Biržų kraštą.

Norintys vykti Panevėžio bitininkų draugijos nariai rinkosi sutartoje vietoje dar ankstyvą šeštadienio rytą. Belaukiant atvykstančio autobuso prasidėjo diskusijos apie bitininkystę, bites, darbus... Šios diskusijos lydėjo visoje kelionėje. Juk visi žinome, kad bitininkystės temomis niekada nepritrūksta pokalbių :)

 

Pirmasis sustojimas vyko pakeliui link Biržų, Pasvalio rajone. Gerų bičiulių, draugų ir puikių bitininkų, Rimo ir Modesto Subačių bityne. Šiame bityne prižiūrima apie du šimtai penkiasdešimt bičių šeimų. Dalis avilių dadano tipo, dalis daugiaaukščiai. Modestas nuosekliai papasakojo apie bitininkystės darbų technologiją, pastebėjimus ir patirtį sukauptą per daugelį bitininkavimo metų. Medaus sukimo patalpos įrengtos šiuolaikiškai, prieigos prie patalpų ir dalis sandėliavimo vietų dar pilnai nebaigtos, tai tarp bitininkų kilo diskusijų, pasiūlymų, kaip patogiai jas įrengti, kad palengvinti darbus.
Pilni koriai atakiuojami ir ir medus sukamas, filtruojamas dirbant su profesionalia Estų gamybos medaus sukimo linija „Asten Honey“. Išsuktas ir išfiltruotas kaskadiniame filtre medus patogiai nuteka į rūsyje esančias talpas, bačkas, kur vėsiai sandėliuojamos ir laukia pirkėjų. Dalis medaus parduodamas fasuotas, dalis didmena bačkose.

 

Šalia esančiame pastate bičiuliai gamina vaško plokšteles. Buvo puiki proga iš arti susipažinti su šiuo darbu: vaško sterilizavimu, galimybė „paliesti“ jų turimą įrangą, apžiūrėti pagamintas vaško plokšteles. Modestas atsakė į visus mums kilusius klausimus apie gamybos procesą, paneigė keletą mitų, pasiūlė savo paslaugas mūsų bičiuliams.

Rimo ir Modesto bityne buvo puiki proga pamatyti, kaip reikia tvarkingai dirbti ir turėti gerą rezultatą. Pasimokėme, padiskutavome ir daug sužinojome. Dar ilgai plepėjome, tačiau buvo laikas važiuoti, nes dienos programoje numatyta ir daugiau veiklos, todėl sėdome į autobusą ir patraukėme Biržų kryptimi.

Atvykus į šiauriausią Lietuvos miestą mus pasitiko puikus, saulėtas rudens oras. Pirmiausiai aplankėme Biržų pilies rūmus, esančius Širvėnos ežero pakrantėje. Pasivaikščiojome, apžiūrėjome pastatus ir puikiai prižiūrėtą teritoriją.

 

Biržų kraštas nuo seno garsėja alumi, todėl norėjosi susipažinti ir su šiuo amatu, technologija, paragauti šio gėrimo. O visą tai galima rasti Rinkuškių alaus darykloje, kur vyksta edukacija „Alaus kelias“. „Rinkuškių“ alaus darykla – vienintelė tokia Biržuose, įkurta ir valdoma Biržų krašto aludarių šeimos. Turbūt esate girdėję pasakymą – Alutis šnekutis. Biržiečiai nuo seno prie alaus bokalo susėdę nutikimus pasakojo ir apie savo gimtojo krašto gyvenimą porino. Pristatė mums naują programą, kurios metu ne tik pasivaikščiojome po alaus daryklą, bet degustacijos metu daugiau sužinojome apie Biržus. Mūsų laukė ekskursija po Biržų kraštą nepakilus nuo stalo. Gidė mums mielai papasakojo apie miesto bei „Rinkuškių“ istoriją, atskleidė tik vietiniams žinomas legendas Degustacijos metu paragavome šešias skirtingas alaus rūšis, kurių skonį papildėme išskirtiniais restorano “Alaus kelias” pagamintas užkandžiais bei labai skaniais šonkauliukais.

Prie stalo degustuodami ir diskutuodami sulaukėme ir popietės, tačiau mūsų kelionė dar turėjo tęstis. Patys suprantate, kaip sunku pakilti nuo stalo po tokios edukacijos-degustacijos, tačiau noras praplėsti akiratį skatino tai padaryti.

Kieme mūsų laukė Biržų bitininkas Rimantas Zablackas, kuris puikiai pažįsta kraštą. Bičiulio lydimi turėjome informatyvią ekskursiją po Biržus. Daug įdomių istorinių faktų išgirdome ir iš jo lūpų.

Mieste aplankėme „Biržų arbatinę“ – senovinių arbatinukų galeriją - muziejų. Senovinių arbatinukų galerija - muziejus - tai tikras arbatos pasaulis Biržuose. "Biržų arbatinės" kolekcijoje daugiau nei 700 eksponatų ir ekspozicija greitai auga! Čia kas norėjo galėjo įsigyti arbatos ir visko, kas dera prie šio gėrimo.

 

Šalia Biržų nuvykome link „Kirkilų apžvalgos bokšto“. Biržų regioninio parko teritorijoje prie Kirkilų karstinių ežerėlių pastatytas apžvalgos bokštas, kurio forma primena kanoją arba grimztančią valtį. Buvo puiki galimybė susipažinti su vienomis pagrindinių Biržų regioninio parko vertybėmis – Kirkilų kraštovaizdžio draustinyje esančių karstinių įgriuvų reljefu. Užlipus į apžvalgos bokštą atsiverė nuostabūs vaizdai vandens pilnų smegduobių, vadinamų Kirkilų draustinio ežerėliais. Kartais, esant tam tikroms sąlygoms, vasaros metu jie nusidažo įvairiomis spalvomis.

 

Netoli „Karvės uolos“ įsikūręs bičiulio Rimanto bitynas, todėl patraukėme šia kryptimi. Karvės uola – tai karstinė smegduobė su uola. Speleologai mano, kad jai - apie 200 metų. Jos skersmuo 10-12 metrų, gylis – apie 12,6m. Duobės dugne yra atvira kiaurymė. Bitininkai apžiūrėję ją nekantriai patraukė link Rimanto bityno, kuriame iki sutemos kalbėjomės apie bitininkystę, jo naudojamą technologiją ir kitomis, aktualiomis temomis.

 

Po ilgos dienos, pilnos įspūdžių Panevėžio bitininkų draugijos nariai patraukė namų link. Visą kelią grįžtant nesiliovė dienos įspūdžių aptarimas, komentarai, diskusijos ir planai kitai kelionei. Labai smagu, jog mokame ne tik bites prižiūrėti, tačiau ir įdomiai bei smagiai leisti laisvalaikį kartu, bičiuliškame draugų rate.

 Akimirkos iš kelionės