Straipsniai

"Tinka medui, duonai ir vilnai"

Ypač vertas bitininkų dėmesio – medingas augalas gaurometis. Ragavusieji jo medaus tikina, kad jis yra labai saldus ir aromatingas.

VL nuotr.


Nakčiai žiedų nesuskleidžia

Legenda byloja, kad kadaise už nuodėmes dievai žmonėms pasiuntė baisių ligų. Jų negalėjo išgydyti net žyniai. Žmonės meldė pasigailėti, bet dievai buvo akli ir kurti. Žmonių maldas išgirdo vienintelė nakties deivė Lada. Sidabrinėje laivėje ji atplaukė per naktinį dangų ir pasėjo žemėje vaistinių augalų sėklų. Anksti ryte pirmasis išsiskleidė gauromečio žiedas. Ir dabar siauralapiai gauromečiai yra daugiau nakties nei dienos augalai: nakčiai jie nesukleidžia žiedų – laukia naktinių drugių, kad šie sušoktų meilės šokį.

Daug vardų

Lietuvoje siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium) vadinamas keletu vardų – ožrože, ožkarože ir net kazoku. O siauralapiu gauromečiu pavadintas dėl to, kad kartu su sėklomis išaugina ir „gaurus“, kuriuos vėjas nešioja dešimtis kilometrų po laukus ir miškus. O su jais keliauja ir sėklos. Užtat žmonės ir sako: „gaurus meta“.


Siauralapiai gauromečiai – mūsų kraštų augalai: jie auga tik Šiaurės pusrutulyje. Kuo toliau į Šiaurę, tuo gausiau. Lietuva – kone piečiausia jo natūrali augimvietė. Tiesa, gauromečių galima rasti ir, pavyzdžiui, Austrijoje, tačiau ten jie auga tik kalnuose – ne žemiau kaip 2 000 metrų aukštyje virš jūros lygio.

Tinka vietoj kavos

Gauromečius galime laikyti gamtos dovanotu stebuklu – maistinėmis savybėmis su juo negali lygintis nė vienas maisto produktas. Jame yra medžiagų, kurios pakelia nuotaiką ir praskaidrina protą, tačiau, priešingai nei kofeinas, nedirgina ir nealina sveikatos. Tad gauromečių arbata galite pakeisti kavą ir arbatžoles. Unikalus medžiagų rinkinys lemia šio augalo vaistines savybes: tiek daug mikroelementų nėra jokiuose kituose augaluose.

Konservuoja ruonių taukuose

Amerikiečiai jaunas gauromečių šaknis vadina laukiniais šparagais. Anksti pavasarį jie kasami, nulupami ir valgomi žali arba virti. Jauni lapai valgomi kaip salotos ir dedami į sriubas. Jupiko, esančio Aliaskoje, eskimai gauromečių stiebus konservuoja ruonių taukuose ir šitaip išsaugo vitaminą C juose per ilgą žiemą. Jie šį patiekalą vadina pahmeyuktuk . Jis apsaugo eskimus nuo skorbuto – ligos, kai dėl vitamino C trūkumo ima opėti ir kraujuoti gleivinės, vėliau kraujosruvų atsiranda raumenyse ir vidaus organuose, iškrenta dantys, galiausiai netekęs daug kraujo žmogus miršta.

Mezga kojines

Rusai gauromečių šaknis išdžiovina, paskui mala ir naudoja kaip miltus – kepa blynus, duoną. Iš gauromečių stiebų išeina stiprios virvės tinklams ir net drabužiai. Austrai jų gaurus maišydavo su vilna ir megzdavo kojines. Gaurų prikimštos pagalvės ir čiužiniai ypač minkšti, ant jų miegant sapnuojasi tik malonūs sapnai.

Medų paima, bites palieka

Gauromečiai yra vieni labiausiai bitininkų vertinamų augalų. Į taigą, kur negali privažiuoti joks transportas, sraigtasparniais atskraidinamos bičių šeimos, kad surinktų gauromečių medų. Medunešiui pasibaigus, žmonės pasiima pilnus medaus korius, o bites palieka likimo valiai, nes skraidinti atgal yra pernelyg brangu.

Gauromečių teikiama nauda:

* juose yra 10 kartų daugiau vitamino C nei citrinose, todėl tinka peršalus, esant silpnam imunitetui;

* subalansuoja nervų sistemą: sudirgusius ramina, nusiminusiems kelia nuotaiką, suteikia energijos;

* gydo šlapimo takų ligas, ir ypač tinka vyresniems vyrams prostatito ir prostatos išvešėjimo profilaktikai;

* gydo skandžio ir virškinimo sistemos ligas;

* iš kraujo šalina toksinus;

* tinka apsinuodijus maistu ir alkoholiu;

* išsekusiems padeda atgauti jėgas;

* tinka nuo inkstų akmenų;

* stiprina plaukų šaknis;

* slopina galvos skausmus;

* normalizuoja kraujospūdį;

* didina lytinę potenciją;

* padeda nuo dantų ėduonies.

Parengta pagal nalsiosarbata.lt

Spausdinti