Straipsniai

"Avilių madas diktuoja gyvenimas"

Žiema – tinkamas metas kalbėti apie avilių madas, bites ir bitininkų rūpesčius, kurių visada apstu. Bičių produktų parduotuvė sostinės Riešės gatvėje – vieta, kur galima sutikti ne vieną bičiulį. Kokių reikalų vedini jie čia užsuka, puikiai žino įmonės vadovas Jonas Juodvalkis.

Ruslano Kondratjevo nuotr.

Vizitinė kortelė

Pravėrus parduotuvės duris, pirmiausia į akis krito pasakų namelius primenantys įvairiaspalviai aviliai. Tad nejučia kilo mintis: gal prekybininkai diktuoja avilių madas? Juk ne vienas važiuodamas keliu atkreipia dėmesį į ryškiomis spalvomis iš tolo švytinčius avilius, pasidžiaugia jais. O gal ir stabteli pasiteirauti, ar bitininkas neturi parduoti medaus. Juk pirmiausia avilys, o nes kas nors kita yra vizitinė bitininko kortelė. Jei pamiškėje ar sodo gale sutūpę aviliai tvarkingi, gražūs, nepapuvę, nesutrūniję, vadinasi, bitininkaujama su meile ir išmanymu. Tiesa, galima pamatyti ir kitokių, lego kaladėlių bokštelius primenančių avilių. Jie dar neįprasti medaus valgytojo akims, tačiau vis daugiau bitininkų renkasi aukštinius avilius. Taip padarė ir Jonas Juodvalkis.

Skrenda toli

„Avilių madas diktuoja gyvenimas. Kokio avilio bitininkas nori, tokį gamintojai ir padaro. Ar avilys gali puošti sodybą? Kodėl gi ne? Gražiai dažytus, papuoštus langeliais avilius prie savo namų dažniausiai įkurdina bitininkai mėgėjai. Tokie aviliai vienodai gražiai, jei yra prižiūrimi, atrodo bet kuriuo metų laiku“, – sakė pašnekovas. Pasak jo, aukštiniai aviliai labiau tinka verslinei bitininkystei. Vasarą jie gali būti dešimties aukštų ar daugiau, o žiemą lieka vos trijų. „Buvo metas, kai bitininkavau Dadano aviliuose su 16 rėmų. Vėliau jų atsisakiau, pasirinkau aukštinius avilius. Porą metų jaučiausi keistai, nes šie aviliai yra be dugno. Dabar galiu teigti, kad jei bitininkaujama tik sau, bitės nevežiojamos į ganyklas, tinka Dadano aviliai. Tačiau tada sodyba turi būti ypatingoje vietoje, kad visą vasarą bitės rastų medingųjų žydinčių augalų. Jei joms tenka skristi apie 5 km, naudos mažai, nes bitės sugaišta daug laiko, pavargsta, susidėvi jų sparneliai“, – aiškino pašnekovas. Jis įsitikino, kad bitės gali nuskristi daugiau nei 4 km, kai vieną vasarą koriuose rado grikių medaus. „Sėdau į mašiną ir pradėjau ieškoti, kur grikių laukas. Radau jį už 4,5 km nuo bityno. Taigi, tikra tiesa, kad stiprių šeimų bitės darbininkės, ieškodamos nektaro, gali nuskristi labai toli“, – sakė bitininkas.

Daug privalumų

Švenčionių rajone bitininkaujantis Arvydas Smalskys laiko 25 bičių šeimas. Į parduotuvę jis užsuko pasiteirauti, ar jau pagaminti aviliai pagal individualų jo užsakymą. „Dažnai pas mus užsuka bičiulių, norinčių kitokių avilių, nei gaminami. Arvydas nori bitininkauti naudodamas vadinamuosius „Ruto“ rėmelius, kad būtų patogiau ir greičiau. Naudodamasis parama, užsisakiau būtent tokius 5 avilius. Tokių avilių dar neturėjau“, – sakė bitininkas. Privalumas, pasak jo, yra tai, kad aukštai be griovelių, tad nereikia baimintis, kad jie netvirtai laikysis, nes bitės labai greitai užpikiuoja tarpus. Norėdamas atskirti aukštą nuo aukšto, bitininkas turi naudoti kaltą. Kitas privalumas – dedant aukštą ant aukšto, viršutinis lėtai stumiamas, todėl švelniai nustumiamos ant apatinio aukšto esančios bitės. „Didžiausiais aukštinių avilių privalumas tas, kad bitininkas vienas, be kitų pagalbos gali atvažiuoti į bityną, nuimti vieną po kito pilnus medaus aukštus, susinešti juos į automobilį ir, jei reikia, pervežti bites į kitą vietą, susinešti ir jas. Taip esu daręs ne vieną kartą“, – sakė J.Juodvalkis.

Lygino su pirtimi
Vis dėlto senosios kartos bitininkai nelinkę atsisakyti Dadano avilių. Jie tikina, kad darbuotis prie tradicinio, didelio ir tvirto avilio daug maloniau, esą tokia turi būti tikroji bitininkystė. Tačiau išbandžiusieji naujoviškus avilius tikina, kad reikia galvoti ne apie tai, kas malonu žmogui, o rūpintis, kad bitėms būtų geriau „Kai laikiau bites Dadano aviliuose, ne kartą buvo taip, kad šoniniuose koriuose esančio medaus bitės nesunaudodavo, nes žiemą jų kamuolys juda į viršų. Blogai ir tai, kad Dadano avilio šonuose yra šalčio taškas. Vadinasi, kaupiasi drėgmė, kuri bitėms yra pavojingesnė už šaltį. Aukštiniuose aviliuose to nėra“, – sakė A.Smalskys. J.Juodvalkis norintiesiems suprasi, kaip bitės išgyvena aviliuose be dugno, pateikia suomiškos pirties pavyzdį. „Buvę Suomijoje žino, kad ten pro grindų lentų tarpus pirtyje matosi sniegas. Karštas oras kyla į viršų, susidaro šilumos kamštis, kuris neįleidžia šalto oro. Tas pats principas „veikia“ ir aukštiniuose aviliuose. Labai svarbu tai, kad bedugniuose aviliuose nėra drėgmės. Ji pasišalina pro avilio dugną. Jei avilio viršuje padarytume ventiliaciją, bitės žūtų“, – aiškino bitininkas. Laikantiesiems bites Dadano aviliuose jis patarė naudoti mažiau kamšalų, ypač tokią šiltą žiemą, kaip ši. A.Smalskys sakė, kad bites, laikomas Dadano aviliuose, iš viršaus pridengė tik polietileno plėvele. Jis pastebėjo, kad net rudenį bitės būna aukštai, vadinasi, jei viršuje bus vėsiau, jos leisis žemiau.

Be žmogaus neišgyventų

Naršydamas internete, A.Smalskys randa įvairių patarimų, kaip prižiūrėti bites. Kai kuriuos ketina išbandyti ir savo bityne. „Neseniai sužinojau, kad Ukrainos bitininkai šiltą žiemą uždaro bičių motinas. Imamas korys, tada dedama diafragma, kad bitės galėtų pareiti, o motina – ne. Tai daroma tam, kad motina nedėtų kiaušinėlių. Mat kai ji pradeda dėti kiaušinius, bitės išnaudoja daug energijos šildydamos perus, rūpindamosi jais“, – pasakojo bitininkas. J.Juodvalkis taip nedarytų. Jo manymu, taip drastiškai kištis į bičių šeimos gyvenimą žmogus neturėtų. „Be žmogaus pagalbos bitės neišgyventų. Rudenį būtina išimti rapsų ar lipčiaus medų, netinkamą bitėms vartoti. Bitininkai turi naikinti varozę sukeliančias erkes, nes bitės nesugeba atsikartyti šių parazitų, gydyti kitas ligas. Tačiau jei per daug bus kišamasi į bičių gyvenimą, naudos irgi bus mažai“, – samprotavo J.Juodvalkis. Jis teigė, kad Lietuvos bitininkai puikiai tvarkosi. Pasak jo, Italijoje, Prancūzijoje daug šilčiau, bet ten bitininkai prikopinėja apie 30 kg medaus, o Lietuvos bitininkai iš šeimos per sezoną gauna 70–100 kg medaus.

Auga bičiulių gretos

„Visiems bitininkams patarčiau apsispręsti, kokiuose aviliuose jiems geriau bitininkauti. Daug patogiau, kai rėmeliai ir kita įranga yra vienodų matmenų, – sakė J.Juodvalkis. – Visą medinį bitininkystei skirtą inventorių mes gaminame tik iš sausos medienos.“ Pakalbinti įmonės darbininkai didžiavosi, kad saugoja tautinį paveldą, gamina ir tokius avilius, kokiuose bitės buvo laikomos prie šimtą metų. „Tinkamai pagaminti aviliai ilgaamžiai. Bitininkystė – gera investicija, įsitikino ne vienas, todėl bičiulių gretos kasmet vis gausesnės. Paskaičiuokime: 50 kg medaus galima gauti per sezoną iš bičių šeimos. Per 8 metus bus 400 kg. Tiek medaus pardavus bent po 10 Lt už kilogramą, iš viso gautume 4 tūkst. litų. Vadinasi, apie 500 Lt kainuojantis avilys atsiperka su kaupu. Žinoma, labai svarbu, kaip jis būtų prižiūrimas“, – sakė J.Juodvalkis. Jis primine, kad avilius galima impregnuoti natūraliais impregnantais, o dažyti galima tik vandeniu skiedžiamais dažais.

Spausdinti