Gustonių kaimo (Panevėžio r.) bibliotekos svečiai nuo šiol galės paragauti medaus, kurį sunešė šio senovinio pastato sienoje apsigyvenusios bitės. Maždaug dešimtmetį bibliotekos sienos ertmėje gyvenusi gausi bičių šeima buvo prisinešusi apie 120 kg medaus. Jį iškopinėjo bei biteles avilyje apgyvendino bitininkyste susidomėjęs kunigas Algirdas Dauknys ir patyręs bitininkas, panevėžietis Povilas Kriščiūnas.

 Senovinis raudonų plytų pastatas, kuriame dabar įsikūrusi Gustonių kaimo biblioteka, kadaise buvo Gustonių dvaro svirnas. Vėliau, nuo 1923-ųjų, čia daugelį metų veikė pradinė kaimo mokykla.

Maždaug prieš porą metų mokyklą uždarius dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus, joje buvo nuspręsta įkurti biblioteką, vėliau galbūt čia veiks visas multifunkcinis centras, tapsiantis kaimo kultūros židiniu.

Pasak Gustonių bibliotekininkės Reginos Masiokienės, bitės pastato lauko sienoje apsigyveno dar veikiant mokyklai. Dūzgiantys įnamiai didelių problemų nesukėlė.

Pernai vasarą pastatą ėmę remontuoti statybininkai paaiškino, kad bitės – šventas dalykas ir jokių priemonių, kad jas sunaikintų ar iškeldintų, nesiėmė. Verčiau jau prie tos sienos, kurios plyšiuose gyveno bitelės, darbavosi ankstų rytą ar vakare, kai jos nebeskraidydavo.

Rudenį pradėjus veikti bibliotekai, bitės jau nebeskraidė, o žiemą net girdėdavosi, kaip sienoje jos dūzgia.

R.Masiokienės teigimu, rūpesčių atsirado, kai šį pavasarį bitutės vėl ėmė skraidyti, o jų spiečius vis gausėjo. „Kai gražus oras, mes su vaikais lauke knygeles skaitome. Pamatėm, kad bitės aplink ėmė vis labiau skraidyti. Mergaitės ėmė skųstis, kad į plaukas įsivelia, nors sugeltų ir nebuvo“, – sakė Gustonių bibliotekininkė. Todėl, pasitarusi su vadovybe, R.Masiokienė ėmė ieškoti, kas galėtų iškeldinti iš pastato bičių šeimą.

„Apie tai, kad bites galima būtų tiesiog išnaikinti, net negalvojome“, – sakė bibliotekininkė. Sužinojusi, kad bitininkauti neseniai pradėjo Berčiūnų kunigas Algirdas Dauknys, R.Masiokienė paprašė jį pagelbėti

A.Dauknys į pagalbą iškeldinti bites iš bibliotekos pastato sienos pasikvietė patyrusį bitininką Povilą Kriščiūną. Šis panevėžietis bitininkauja nuo 1964 metų. Tuo tarpu A.Dauknys bitininku atsitiktinai tapo pernai, kai į bažnyčios varpinę atskrido trys spiečiai. Juos susėmęs dvasininkas nusprendė pradėti bitininkauti.

Pirmadienį atvažiavę į biblioteką abu bitininkai mūrinėje pastato sienoje padarė nemažą skylę ir apstulbo pamatę, kokia didžiulė bičių šeima ten apsigyvenusi. Įspūdingai atrodė ir bičių per daugelį metų sulipinti koriai, pilni kvapnaus medaus.

„Pirmą kartą matau sienoje apsigyvenusią bičių šeimą. Sudėtingas darbas bus ją iškelti. Čia ne kokį spiečių, iš avilio pabėgusį, pagauti“, – sakė bitininkas P.Kriščiūnas. Jis sakė kadaise skaitęs, kad Rusijoje bitės buvo apsigyvenusios cerkvėje ir net prinešusios kelis šimtus kilogramų medaus. Tačiau panašaus atvejo Lietuvoje sakė negirdėjęs.

Trečiadienį prieš vidurdienį dar plačiau praardę mūrą, abu bičiuliai ėmėsi darbo.

„Prie bičių šeimos rekomenduojama užtrukti ne ilgiau, nei pusvalandį, kitaip jos tampa piktos ir ima puldinėti“, – sakė bitininkavimo meno vis dar besimokantis A.Dauknys. Tačiau ardydami bibliotekos sieną ir traukdami korius, o vėliau spiečių perkeldami į laikiną aviliuką, jie su P.Kriščiūnu užgaišo maždaug 4 valandas.

Nors ir nustebinti šios bičių šeimos gausos, vyrai džiaugėsi, kad bitės nepiktos. Tiesa, viena vis tik cvaktelėjo A.Daukniui į lūpą ir ši beregint sutino.

Nelengvas triūsas davė saldžių vaisių – bitininkai iš ertmės bibliotekos sienoje prikopinėjo apie 120 kg medaus.

 

Video: http://tv.lrytas.lt/?id=14024994201400395471