Pavasarinį medunešį gerokai pristabdė stipriai atšalęs oras, tačiau Sūduvos krašto bitininkai prognozuoja, jog šiemet bitės suneš daug medaus. Ūkininkų turgelyje Marijampolėje bičių produktais prekiaujantys bitininkai šiųmečio medaus pirkėjams siūlo paragauti tik neišsukto – su koriais.

 „Prekyba pernykščio rudens medumi prastoka – visi laukia šviežio. Jo dar nėra, pritrūko maždaug keturių šiltų dienų, – pasakojo dvidešimt metų Sasnavos seniūnijoje bitininkyste užsiimantis Povilas Bočys. – Sandėlyje dar yra apie pusę tonos rudeninio medaus. Mano bitės per abu medunešius suneša penkias šešias tonas medaus“. Už kilogramą šio produkto pardavėjai prašo 15 litų. Devyniasdešimt avilių turinčio P.Bočio manymu, norint gyventi vien tik iš bitininkystės, reikia turėti 100–200 bičių šeimų. Sūduvos krašto bitininkai pirkėjams dažniausiai siūlo šviesaus medaus, sunešto iš pievų gėlių, liepų bei rapsų. „Mūsų krašto žemės yra netinkamos grikiams, todėl iš jų sunešto medaus daugiausia turi dzūkai. Pirkėjai dažnai prašo tamsaus – grikių – medaus, nes jame daug geležies ir baltymų“, – sakė lrytas.lt ūkininkų turgelyje prekiaujantys bitininkai.

Avikilų kaime, savo tėviškėje, 50 bičių šeimų prižiūrintis pensininkas Justinas Lekeckas apie bites, jų gyvenimo įdomybes gali pasakoti valandų valandas. Marijampolietis bitininkyste susidomėjo atsitiktinai, kai 1991-aisiais prie tėvų sodybos medyje aptiko spiečių. J.Lekeckas pasiskolino avilį, suleido į jį susemtą spiečių ir ėmė ne mėgėjiškai, o profesionaliai domėtis bitėmis. „Abu įstojome į Kauno kolegiją ir ketverius metus mokėmės bitininkystės. Man tada buvo 60 metų. Per sesijas gyvendavau bendrabutyje kaip tikra studentė“, – šypsosi Justino žmona Aldona, pasakodama apie 2003 metais baigtus mokslus, kai sutuoktiniams iki pensijos buvo likę vos metai.

J. ir A.Lekeckai, santuokoje gyvenantys 52 metus, prie bičių sukasi kartu. Jie didžiuojasi, jog jų produkcija, kurią kasmet tikrina specialistai, yra žymima išskirtinės kokybės ženklu. „Pavasarinis medunešis prastokas. Per šalnas bitės pačios sunaudojo daug medaus. Šis medunešis baigsis, kai nužydės kaštonai. Po to bitės dvi tris savaites ruošis antrajam medunešiui. Jų darbas vėl prasidės, kai ims žydėti avietės.Bičių produktai – medus, pikis, bičių duonelė, žiedadulkės – yra labai naudingi, tačiau didžiausią naudą žmonėms duoda tai, kad bitės apdulkina augalų žiedus. Kaip sakė vienas mokslininkas: „Išmirs bitės, išmirs ir žmonės“, – pasakojo J.Lekeckas.

Apniukusią dieną prie avilių triūsiantys sutuoktiniai tikrino bitėmis aplipusius korius ir džiaugėsi, jog jie jau gerokai apsunkę. Vadinasi, pavasarinio medaus, kurį jų bitelės suneša iš aplinkinių pievų ir ryškiu geltoniu tvieskiančių rapsų laukų, bus pakankamai.

J.Lekeckas atkreipė dėmesį, jog aviliai ne šiaip sau nudažyti tik dviem spalvomis – mėlynai ir geltonai. Pasirodo, bitės skiria tik šias dvi spalvas. „Viename avilyje gyvena apie 80 tūkst. bičių, viena motinėlė ir 400 tranų. Motinėlė užauga per šešiolika dienų ir gyvena apie penkerius metus. Tranų paskirtis – apvaisinti motinėlę. Apvaisinimas vyksta ore. Po to tranas iš karto miršta. Beje, motinėlę apvaisina tik svetimos šeimos tranai“, – pasakojo bitininkas.

Sutuoktiniai Lekeckai prieš kelerius metus išbandė gyvų bičių gydomąsias savybes. „Stikliniame aviliuke parsinešame bičių be motinėlės ir leidžiame mums įgelti“, – teigė J.Lekeckas. Jam triūsiant prie avilių, bitės ir šiaip dažnai suleidžia geluonį, tačiau bitininkui tai nesukelia jokio streso. Vyras prisipažino, jog ant juosmens pasitupdytos bitės gelia labai skaudžiai. A.Lekeckienė sakė, jog ji per visus bitininkystės metus sau „susigėlė“ 148 bites.Moteris tvirtina, kad tokia procedūra daro teigiamą poveikį jos kelių sąnariams. ˙