Straipsniai

"Į kurias kūno vietas bitė gelia skaudžiausiai?"

Viskas prasidėjo nuo to, kad į Kornelio universiteto (JAV) absolvento Maiklo Smito (Michael Smith) vilkimus šortus kartą įskrido bitutė. Neradusi kelio atgal ir puolusi neviltin, bitė įgėlė jam į sėklidę. Likimo ironija: bitė įgėlė bičių elgsenos ir evoliucijos studentui. Nukentėjusiam jaunuoliui šovė į galvą sudaryti kūno vietų, į kurias bitė gelia skaudžiausiai, sąrašą. Jo autorius pats sąžiningai išbandė visų kūno vietų skausmą. Paaiškėjo, kad intymios vietos – jautri, bet tikrai ne pati jautriausia vieta bičių ar širšių įgėlimams.

 

"Kai prie bičių eini vilkėdamas šortais, bitės ten gali įskristi labai nesunkiai, - kuriozinę istoriją prisimena originalaus tyrimo autorius. – Bet labiausiai nustebino, kad skaudėjo ne taip baisiai, kaip tikėjausi."

Tada M. Smitas ir nusprendė išsiaiškinti, kuri žmogaus kūno vieta įgėlus bitei skauda labiausiai.

Su geliančiais vabzdžiais dirbantys specialistai turi savų atsakymų, tačiau M. Smitui rasti kokių nors oficialių ir patikimų duomenų nepavyko. Nepadėjo net Džastinas Šmitas (Justin Schmidt) – žymus Šmito (arba geluonies sukeliamo skausmo) skalės autorius. Šia skale įvertinamas įgėlimo sukeltas skausmas.

Pagal Šmito skalę (nuo 0 iki 4), bitės įgėlimas lygus 1 balui, o jaučiamas taip, "tarsi rankos odą būtų nudeginusi maža kibirkštis". Vapsvos įkandimas prilyginamas 2 balams, o apibūdinamas kaip "aštrus, ūmus ir nepagarbus – tarsi kas nors į jūsų liežuvį būtų užgesinęs cigarą". Nuožmiausiai pasaulyje gelia Paraponera clavata skruzdžių rūšis ("skruzdės-kulkos", angl. – bullet ant). Jų įgėlimo balas lygus 4+, o jaučiamas kaip "nesibaigiantis, kiaurai veriantis skausmas – lyg basas stovėtum ant žėruojančių anglių ir surūdijusių tricolių vinių".

Žodžiu, Dž. Šmitas tyrinėjo skirtingų vabzdžių įgėlimus. O štai kūno dalių jautrumu įgėlimams nesidomėjo. Šią spragą ir panūdo užpildyti beveik bendrapavardis (trūksta tik varnelės) M. Smitas. Eksperimentine laboratorija Kornelio universiteto studentas pavertė... savo kūną.

 

 

Mokslas reikalauja aukų. M. Smitas dirbo skrupulingai laikydamasis metodologinių reikalavimų: bites pincetu suimdavo už sparnelių ir prispausdavo prie vienos ar kitos kūno dalies. Geluonį toje vietoje tyrėjas palikdavo minutei, tada jį ištraukdavo ir įvertindavo skausmo intensyvumą skalėje nuo 1 iki 10. Ir taip – po 5 "dozes" per dieną, visados nuo 9 iki 10 val. ryto. Beje, kiekviena tyrimų serija prasidėdavo "testuojamaisiais įgėlimais" į dilbį – šis pojūtis tapdavo atskaitos tašku kitiems penkiems įgėlimams.

Iš viso M. Smitas bitėmis "badėsi" 38 dienas. Per tą laiką į 25 kūno vietas tyrimo autorius susivarė po 3 geluonis.

"Taikant į tam tikras kūno vietas reikėjo veidrodžio, - neslepia jaunasis entomologas. – O kai kadaparagauti

bitės įgėlimo tekdavo stovint (pvz., tiriant sėdmenų skausmą). Tad jei įsivaizduojate prieš veidrodį stovintį jaunuolį, kuris persikreipęs verčia bitę gelti jam į užpakalį, ir kikenate – jūs toks tikrai ne vienas."

"Skaudūs buvo visi įgėlimai, - patvirtinotyrimoautorius. – Mažiausiai skaudėjo įgėlus galvos kiaušo, peties sritį ar viduriniojo pėdos piršto galiuką (skausmo vidurkis – 2,3). Bitei geliant į kiaušą, jausmas toks, tarsi ant galvos būtų ištiškęs kiaušinis. Truputį skauda, bet skausmas netrukus nuslopsta."

"Skausmingiausios vietos – penio galvutė (7,3), viršutinė lūpa (8,7) ir šnervė (9,0). Skausmas ten būna elektriškas, pulsuojantis. Ypač įgėlus šnervėje. Organizmas reaguoja staigiai. Pradedi čiaudėti, švokšti, labai sparčiai prisikaupia gleivių. Kai įgelia į nosį, skauda visą kūną."

"Surizikavau bitės geluonies paragauti ir peniu. Tikrai skaudėjo, - prisipažino M. Smitas. – Skausmas jokiu būdu nesukelia malonumo. Bet jei per prievartą tektų rinktis, kurią vietą bitėms labiau sugelti – nosį ar penį – rinkčiausi penį."

"Kai pradėjau trečią visų pasirinktų kūno vietų sugėlimų ratą, galvojau: "Ne, tik ne į nosį", - pridūrė entomologas. – Beje, į kūno vietų sąrašą buvau įtraukęs ir akį, bet pasitaręs su tyrimo kuratoriumi Tomu Seeley, nusprendžiau ją išbraukti dėl apakimo rizikos."

Žinoma, tyrimo rezultatai labai subjektyvūs. Be to, tyrime dalyvavo tik vienas asmuo. O ir pats M. Smitas įsitikinęs, kad jo sudaryta skausmo anatomijos skalė negali būti apibendrinama kiekvienam kitam žmogui.

"Jei tyrime dalyvautų kitas žmogus, ko gero, jam skaudžiausios būtų kitos vietos," – mano M. Smitas. Vis dėlto bendri jautrumo įgėlimams bruožai – gana aiškūs.

Galvos kiaušas 2,3
Viduriniojo pėdos piršto galiukas 2,3
Petys 2,3
Sėdmenys 3,7
Blauzda 3,7
Juosmuo 4,0
Šlaunis 4,7
Riešas 4,7
Pėdos skliautas 5,0
Dilbis 5,0
Pakinklis 5,0
Sprandas 5,3
Paausys 5,3
Viršutinė plaštakos dalis 5,3
Viršutinė pėdos dalis 6,0
Pilvas 6,7
Viduriniojo piršto galiukas 6,7
Spenelis 6,7
Pažastis 7,0
Skruostas 7,0
Delnas 7,0
Kapšelis 7,0
Penio galvutė 7,3
Viršutinė lūpa 8,7
Šnervė 9,0

Spausdinti