Dukters Linos prašymu apsilankiau Ringaudų pradinėje mokykloje, Kauno rajone, kur papasakojau vaikams apie bičių gyvenimą. Čia pirmoje klasėje mokėsi namo anūkas Simonas. Jis domisi bitėmis, vasara man padeda jas prižiūrėti.

Pasakojimą pradėjau piešiniu ant lentos, nupiešiau šešiakampę korio akelę ir pasakojau apie korius, ant kurių bitės praleidžia beveik visą gyvenimą, jais bitės labai rūpinasi, kadangi koriai bičių gyvenime labai svarbu. Jos čia kaupia maisto atsargas,- medų, bičių duonelę,juose bičių motinėlė deda kiaušinėlius, bitės čia vystosi.

Susidomėjimo sulaukė pasakojimai apie bičių gyvenimą, jų darbus, avilius puolančią mešką ir bičių apsiginimas nuo jos.

Į klasę atsinešiau bitininksytės įrankių. Vaikai turėjo galimybę papusti dūminę, užsidėti veido tinkliuką, apžiūrėti kitus įrankius. Keletas vaikų pasigyrė, kad jau yra susipažinę su bitininkyste, nes jų tėveliai ar seneliai prižiūri bites.

Vaikus pavaišinau medumi. Viena mergaitė nevalgė, nes sakė yra alergiška, o kiti neatsitraukė nuo medaus ąsočio. Bičių duonelė nesulaukė tokio susidomejimo.

Trumpai papasakojau apie bičių produktus. Pagrindinis – medus, kurio daugiausiai būna. Apie bičių surenkamas žiedadulkes ir iš jų gaminama bičių duonelę, labai vertingą produktą – bičių pienelį, pikį... ir visų bičių produktų naudingas savybes žmogui.

Prisiminiau, kad prieš porą metų panašią paskaitą pasakojau vaikams darželyje. Ten visi vaikai kėlė rankas, kad norėtų būti bitininkais.

Darželio auklėtojoms dar pasiūliau vaikus nuvesti pas įžymų bitininką A.Amšiejų, kuris visai netoli gyvena. Jie taip ir padarė. Kip džiaugėsi A.Amšiejus matydamas gražų būrelį vaikų su tinkliukais ant veido vaikštinėjant tarp avilių. Dabar tie vaikai jau lankė mokyklą ir galima tykėtis iš jų dalis taps bitininkais.

Žiūriu dabar į vaikus ir džiaugiuosi, kad jie gražiai apsirengę, sotūs, turi tevelius. Jie mūsų ateitis. Lietuvos tauta yra darbšti, kviečių visus bičiulius bendrauti su vaikais, mokyti juos savo patirties, perteikti žinias.

FOTO GALERIJA: