Greit plintančios ligos atneša didžiulių nuostolių kiaulių, galvijų, paukščių augintojams. Dėl ligų ir cheminių medžiagų naudojimo žemės ūkyje nukenčia ir bitynai, tačiau bitininkai ir veterinarijos specialistai tikina, kad šios nelaimės medaus kokybei įtakos neturi.

Šiemetė šilta žiema bitynams nepalanki - bitės aviliuose nesusispietusios į kamuolius, sunaudoja daugiau maisto, o kai kuriose šeimose jau ėmė vystytis perai. Nedžiugina ir medaus pardavimas - dėl šiltos žiemos gyventojai mažiau serga peršalimo ligomis, pirkimą atideda vėlesniam laikui, o neturtingoms šeimoms šis produktas per brangus, ne pagal kišenę. Bitininkai sunerimę, ar pavyks išparduoti dideles šio saldėsio atsargas, mat jiems tenka konkuruoti su vis gausiau į mūsų rinką iš Kinijos, Ukrainos įvežamu medumi.

Apie ligas nutyli

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų ir sveikatos gerovės skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas, valstybinis inspektorius Antanas Paliutis teigia, kad šiemet tarnyba su Bitininkų sąjunga darys apklausą apie bitininkų nuostolius. „Bitininkai neskuba skelbtis, kokios ligos siaučia jų bitynuose. Pernai pavasaris buvo labai vėlyvas, šaltas, daug bičių pristigo maisto ir žuvo iš bado. Patyrusiems bitininkams buvo nesmagu tai pripažinti. Šiemet dėl šiltos žiemos bitės daugiau juda, todėl ir maisto sunaudos daugiau. Bitininkams reikėtų dažniau paklausyti, kas dedasi aviliuose, apsvarstyti, ar ne be reikalo sudėjo šonines pagalves, nes dėl jų bitėms gali būti per šilta.

Žuvus vienai bičių šeimai, bitynas patiria apie tūkstantį litų nuostolių. Perniek nueina žiemai į avilį sudėtas maistas, tenka pirkti nuo 50 iki 100 litų kainuojantį spiečių, iš avilio negaunama apie 100 kg medaus, tenka dėti naujus korius, todėl žuvus kelioms ar keliolikai šeimų bitynas patiria nemažus nuostolius“.

A.Paliutis teigia, kad didžiausia bitynų rykštė yra varozė. Šią ligą platina erkutės. Liga pagydoma, jei bitininkas savo bitėms netaiko bado dietos. Dar rūgpjūtį, išėmus paskutinį medų, nereikia tikėtis, kad bitės pačios dar kurį laiką prasimaitins. Specialistas pataria neatidėti maitinimo ir profilaktinio varozės gydymo. Erkučių apniktų bičių imuninė sistema nusilpsta, jas gali ištikti paralyžius. Ši liga neišgydoma. Iš pernai bitynuose paimtų 76 mėginių net 21 proc. rasta pralyžiaus požymių. Iš tikrintų 161 bityno bičių paralyžius išplitęs 63-uose.

Veterinarijos tarnyba randa ir bičių perų puvinį. A.Paliutis teigia, kad ši nepagydoma liga plinta, jei bitininkas yra apsileidęs, prastai prižiūri bityną, nesunaikina užsikrėtusių šeimų, mėgina bites gydyti ir taip tik platina ligą.

Giria lietuvišką medų

Ar ligotų bičių pesticidais užterštas medus patenka į rinką? Ar netinkamai utilizuojamas? Valstybinės veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas, valstybinis inspektorius Jonas Stanius teigia, kad tarnybos atlikti patikrinimai rodo: lietuviško medaus kokybės rodikliai atitinka Žemės ūkio ministerijos patvirtintą medaus reglamentą. Iš paimtų 5 tūkst. 328 mėginių tik 3-uose rasta veterinarijos vaistų likučių. Du mėginiai buvo paimti Šiaulių rajone, vienas Šilutės.

Tiriama, ar meduje nėra pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, ar produktas neužterštas bakterijomis. „Tiek lietuviškas, tiek įvežtinis medus, kurio mėginius ėmėme iš didžiųjų prekybos centrų, atitiko kokybės reikalavimus. Nei genetiškai modifikuotų organizmų pėdsakų, nei cheminių medžiagų likučių nerasta“, - teigia J.Stanius.

Iki praėjusių metų pabaigos prekybos centrų lentynose kartu su natūraliu dar buvo pardavinėjamas ir dirbtinis medus. Nuo šių metų cukraus ir gliukozės tirpalą, pakvėpintą kvapiosiomis medžiagomis, draudžiama vadinti medumi ir pardavinėti kartu su natūraliu.

Valgome medų iš Kinijos

Nors šalies bitininkystė išgyvena pakilimą ir Lietuvos bitynuose kasmet pagaminama per tūkstantį tonų medaus, dalis jo eksportuojama, o vartotojui šalia lietuviško siūlomas iš Kinijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos šalių įvežtas medus.

Prekybos centruose atidžiai skaitydamas etiketes, vartotojas randa tik užmaskuotą informaciją. Etiketėse užtenka nurodyti, kad produktas yra ES ir ne ES šalių mišinys. Kas ten primaišyta, ne visiems svarbu, žmonės mišinius perka dėl mažesnės kainos, be to, mišiniams dažniau nei lietuviškam medui prekybininkai pritaiko nuolaidas ir taip sugundo pirkti.

Veterinarijos tarnybos specialistai teigia, kad tikrinant mišinių kokybę nukrypimų nerasta, tačiau pripažįsta: mišiniai kokybės rodikliais negali prilygti mūsų šalies bitynuose išfasuotam medui.

Pernai tiekėjai iš Kinijos įvežė 80 tonų medaus, iš Ukrainos - 196 tonas, iš Lenkijos - 156, iš Latvijos - 51, iš Vokietijos - 27 tonas.

Medaus importas jau lenkia eksportą. Valstybinės veterinarijos tarnybos duomenimis, 2012 m. eksportuotos 458 tonos medaus, per 9 praėjusių metų mėnesius - 529 tonos.

Įvežtinio medaus šalies rinkoje kasmet gausėja. Pernai importuota 615 tonų, užpernai - 557 tonos.

Bitininkauti madinga ir naudinga

Mūsų šalyje klesti verslinė, mėgėjiška ir net dekoratyvinė bitininkystė. Lietuvos bitininkų asociacijos vadovas Žilvinas Šolys teigia, kad kaimo sodybose, ant daugiabučių namų stogų stikliniuose, kelminiuose aviliuose bitės laikomos dėl grožio ir malonumo. Jų savininkams mažai terūpi, ar darbštuolės prineš daug, ar mažai medaus.

Asociacijos vadovo teigimu, mūsų šalyje bitininkauti dabar yra madinga, šiam verslui ir pomėgiui sudarytos geros sąlygos. Lietuvoje yra registruota 7 tūkst. bitynų, kuriuose laikoma apie 120 tūkst. bičių šeimų.

Laikant 100 bičių šeimų iš bityno, jau galima ir pragyventi. Bitininkyste užsiima ne tik senoliai, bet ir jauni įvairių profesijų žmonės.

Versliniuose bitynuose dažniausiai laikoma nuo 100 iki 400 bičių šeimų, yra ir itin stambių bitynų, kur medus kopinėjamas iš 1000 avilių.

Šiemet medaus kilogramas kainuoja 15-20 litų. Bitininkai apgailestauja, kad pirkėjai medų renkasi ne pagal jo kokybę, o kainą, todėl kelią skinasi medaus mišiniai. „Neturtingos šeimos medaus neįperka“, - apgailestauja bitininkas.

Geri patarimai

Ar medus subrendęs, geras, galima spręsti iš jo viršuje susidariusios baltos plutelės. Baltas sluoksniukas yra gliukozė, iš jo žinome, kad medus nesufalsifikuotas, nešildytas. Pastovėjęs geras medus kristalizuojasi.

Medaus gydomosios savybės nėra įrodytos, tačiau ir nenuginčytos. Medus vertingesnis už cukrų.

Jei kamuoja kosulys, bitininkai pataria pirkti medų iš bityno pamiškėje.

Virškinimo negalavimams sušvelninti esą labiausiai tiks pavasarinis medus, bitučių suneštas iš daugybės gydomųjų savybių turinčių augalų.

Sveikatai sustiprinti bitininkai rekomenduoja grikių medų. Jis nėra labai skanus, tačiau turi daug mineralinių medžiagų.

Kieno silpna kvėpavimo sistema, reikėtų rinktis iš pušynų suneštą medų.