V. Arbutavičius

Apie bitininką Vaidą

Apie bitininką

Dar būdamas mažas vaikas pastebėjau potraukį bitėms. Pas močiute kaime stovėjo du aviliai, tai įdomiausias užsiėmimas būdavo stebėti bičių darbą. Be baimės visai prie pat avilių tupėdavau ir žiūrėdavau , kaip bitelės dirba, skuba, lekia... Paaugėjęs ėmiau dar labiau domėtis bitėmis ir nusprendžiau rimtai išmokti šio įdomaus bitininkystės amato. Močiutė jau bičių nebeturėjo, tačiau pirmąjį "pradžiamokslį" davė būtent ji. Daug pasakojo apie bičių ir bitininko darbą, augalus, medų...

Norėdamas dar daugiau sužinoti apie bitininkystę sumasčiau pradėti dirbti padėjėju ir tuo pačiu mokytis rimtame bityne. Pirmuoju mano mokytoju maloniai sutiko būti Jonas Starkevičius, kuris prižiūrėjo apie tris dešimtis bičių šeimų . Negailėdamas patarimų nuoširdžiai mane mokė bitininkavimo darbo, mokė pažinti bites, bičių savijautą ir nuotaiką, pagal elgesį, atliekamus darbus. Pažinti bičių šeimos vidinę tvarką, jos narius. Suprasti ir pastebėti gamtoje esanti medunešį, ar esanti bičių badą. Kartu dirbome kiekvieną gražią vasaros dieną, kartu sukome medų, rinkome žiedadulkes, atlikome kitus darbus. Vasaros pabaigoje ruošėme bites žiemojimui, rinkome piki. Žiemos metu darbo bityne nedaug, tačiau tenka tvarkyti tuščius avilius, kalti rėmelius, lydyti vašką, kulti bičių duonelę ir kiti neišvengiami darbai, norint pasiruošti vasarai. Kiekvienas darbas turi savitumų, kurie reikalauja patirties, todėl dirbant man pasitaikydavo ir klaidų, tačiau patyres bitininkas jas greitai ištaisydavo. Esu labai dėkingas Jonui, už nuoširdų mokymą, kantrybė, už tai, kad davė daug žinių ir patirties dirbant su bitėmis.

Vėliau teko mokytis ir dirbti pas bitininką profesionalą Kęstutį Misevičių, kuris tuo metu prižiūrėjo virš septyniasdešimt bičių šeimų, tačiau kai buvo jaunesnis buvo prižiūrėjęs virs trijų šimtų bičių šeimų. Šio bitininko patirtis ir turimų bičių šeimų skaičius išmokė jį dirbti sparčiai, atliekant darbus greitai ir kokybiškai, numatant bičių gyvenimo pokyčius iš anksto. Kadangi jau turėjau nemažai žinių, buvau dirbęs su bitėmis, mokėjau pagrindinius darbus, tai mane mokyti pradėjo jau dirbant dideliu tempu. Kęstutis mane išmokė dar labiau pažinti bites, jų gyvenimą, numatyti darbus iš anksto, juos planuoti , taip išvengiant mažiau netikėtumų. Atlikti darbus greitai, bet kokybiškai. Medaus sukimo, vaško lydimo ir kiti aparatai elekrifikuoti, kas darbus dar labiau pagreitina, galima per ta pati laiką sutvarkyti didesnius kiekius produkcijos.  Darbų šiame bityne buvo daugiau, tačiau ir mokymasis vyko didesniu tempu.

Dirbdamas pas bitininką Kęstutį iš jo gavau dovanų pirmus tris avilius, o pirmasis mokytojas Jonas padovanojo pirmąją bičių šeimą. Netrukus pagavau spiečių ir jau turėjau dvi bičių šeimas Nuo to prasidėjo ir mano bitininkystė. Nekantraudamas eidavau prie savo avilių, žiūrėdavau, ar dirba darbščiai, ar viskas gerai. Atsimenu ir pirmąjį medų išsuktą iš savo avilių, atrodė pats skaniausias.

Taip susiklostė gyvenimas, kad Kęstučio jau nebėra tarp mūsų, tačiau bitynas vis dar prižiūrimas. Kartu su jo žmona Valerija bitininkaujame iki šiol. Kiek galiu padedu mokytojo žmonai bitininkystės darbais. Kartu prižiūrime bites ištisus metus, sukame medų, tvarkome aplinką ir atliekame kitus darbus.

Laikui bėgant plečiu savo bityną, noras bitininkauti vis auga. Šiuo metu žiemoti palikau keturiasdešimt bičių šeimų (pavasaris parodys, kiek liko po žiemos). Ateityje planuoju plėsti bityną, įsigyti naujų avilių, pritaikyti naują įrangą produkcijos ėmimui ir tvarkymui. Nuolat stengiuosi dalyvauti įvairiuose bitininkystės seminaruose, tobulėjimo kursuose, susirinkimuose. Domiuosi bitininkystės naujovėmis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Studijuodamas KMU gaunamas žinias stengiuosi priartinti ir pritaikyti bičių produktams. Lengvesnis gavimas įvairios medicininės literatūros, mokslinių straipsnių analizavimas ir bendravimas su keliais dėstytojais išplėtė žinias apie bičių produktų savybes, jų pritaikymas sveikatos gerinimo ir profilaktikos srityse. Esu pastebėjęs, kad mūsų visuomenėje žinios apie bičių produktus gana ribotos, ir netgi galėčiau teigti, kad pasenusios. Žmonės gana mažai žino apie bičių produktų gerąsias savybes, jų pritaikymą sveikatai. Trūksta reklamos, švietimo ir teisingo požiūrio į natūralias gamtos dovanas, kurios visai šalia.

Bitininkystė - tai gyvenimo būdas, bendravimas su gamta ir jos kūriniais. Kiekviena diena praleista bityne atneša daug įvairių įspūdžių, naujų potyrių ir suteikia atgaiva ir kūnui ir sielai. Bičių avilio kvapas, nuteikia labai optimistiškai, o bičių produktų vartojimas ne tik paįvairina maisto davinį, tačiau ir suteikia didelį energijos antplūdį suteikia jėgų, sustiprina imunitetą ir padeda apsisaugoti nuo daugelio ligų. Bitynas kaip kurortas, kuriame pailsi ir kūnas ir siela. Nežinau, kaip susiklostys mano gyvenimas ateityje, bet žinau tiek, kad bendravimas su bitėmis tikrai liks atmintyje visą laiką.

Apie bityną ir bites

Kaip dažniausiai būna bitininkystėje pradžia "jaunajam bitininkui" duoda atiduotos ar padovanotos bitės. Pirmąją bičių šeimą gavau dovanų iš bitininkystės mokytojo Jono Starkevičiaus, o pirmuosius tris avilius gavau dovanų iš kito bitininkystės mokytojo Kęstučio. Netrukus pasigavau dar vieną bičių spiečių ir nuo to pradėjau savo savarankišką bitininkavimą.

Neskubėdamas, besimokydamas iš savo klaidų bityną po truputi plėčiau. Avilius gaudavau įvairiais būdais. Vienus dovanų, kitus pirkau, dar kitus susikonstravau pats. Bičių šeimų skaičių dauginau natūraliais ir dirbtiniais spiečiais, keletą bičių šeimų perėmiau iš seno bitininko, kuris dėl sveikatos pablogėjimo nebegalėjo prižiūrėti bitelių, o jo artimieji bitininkyste nesidomėjo. Tokiais būdais ir dauginau savo bičių šeimų skaičių,ateityje planuoju bityne esančių bičių šeimų skaičių didinti.

Bites laikau "Dadano tipo" ir daugiaaukščiuose aviliuose. Abiejų tipų aviliuose bitės gyvena, dirba ir žiemoja gerai. Šiek tiek skiriasi darbo pobūdis vienuose ir kituose aviliuose, tačiau pagrindiniai principai išlieka tie patys. Bitės nepiktos, darbščios, nepastebėta jokių rimtesnių ligų. Šiuo metu tikslios visų bičių šeimų veislės nežinau, nes motinėlės mišrūnės, tačiau keisti motinas stengiuosi i Karnikos ir Bakfasto veisles. Manau ateinančia vasarą didžioji dalis bičių šeimų bus pakeistos norimomis veislėmis.

Bitynas įkurtas Panevėžio - Pasvalio rajonuose. Bites laikau ir prižiūriu trijose vietose. Aplinkui bitynus auga šimtamečiai miškai, natūralios pievos, sodai, kultūrinių augalų laukai, viename bityne auga liepynas, visai netoli teka upė... Šios apylinkės gali padovanoti pačius geriausius gamtos produktus (medaus, žiedadulkių ir t.t.).  Kiekvienais metais stengiuosi keletą avilių nuvežti prie medingųjų augalu (aviečių, grikiu, kmynų...), kur bitelės surenka įvairesnio, o kartais ir retesnio medaus ir žiedadulkių, kurių skonį labai giria visi paragavę.

Bitynuose gaunami beveik visi "bičių produktai". Bitės darbščiai prineša įvairių augalų medaus, kurio skonis ir spalva labai plataus spektro. Iš pavasario ir vasaros augalų bitės renka žiedadulkes. Jei žiedadulkių perteklius, tai bitės koriuose padaro visavertę bičių duonelę. Specialiai renku bičių pienelį, kuris savo biologinėmis savybėmis labai vertinamas įvairių ligų profilaktikai ir gydimui, imunitetui ir organizmui stiprinti. Pikis (propolis) renkamas rudens pradžioje, o kartais ir atšalus orams, kai bityne sumažėja darbų. Vaškas lydomas žiema. Reikalui esant yra galimybė rinkti ir bičių nuodus, kurie turi labai stipru poveiki ypač sąnarių, riaumato ir kitoms ligoms gydyti.Bičių nuodai renkami tik pagal individualius užsakymus. O paprasčiausias būdas gauti bičių nuodų, leisti bitei įgelti.

Darbas bityne trunka ištisus metus, tik pagal tam tikrą laikotarpį skiriasi intensyvumas. Jau po naujųjų metų reikia aplankyti bityną, apžiūrėti, kaip klostosi žiema, kaip aviliai, ar neužpustyti, ar nenutikę kokių tai bėdų. Žiemai einant į pabaigą valomos lakos (skylutės, pro kurias bitės patenka į avilį) nuo mirusių bičių, nes gali užsikimšti ir nepateks į avilį oras. Pavasarį darbai prasideda bitėms apsiskraidžius, kai orai jau ima šilti, padedama bitėms išsivalyti avilius nuo šiukšlių, atsiradusių per žiemą. Po kelių savaičių jau bitėms ima trūkti vietos, reikia plėsti lizdus, pridėti papildimai koriu, kad motinėle galėtų dėti kiaušinėlius ir bičių šeimos stiprėtų greičiau. Gausiau sužydus pievoms, sodams aviliai dar labiau plečiami, dedami papildomi koriai skirti medui pilti (meduvės). Na ir tada jau prasideda didieji darbai, tokie kaip medaus sukimas, žiedadulkių rinkimas, naujų bičių šeimų sudarymas, spiečių gaudymas... Rugpjūčio antroje pusėje jau pas bites ateina ruduo, jos ima ruoštis žiemai. Bitininkas turi joms padėti, sumažinti rėmelių skaičius avilyje, patikrinti maisto kiekį, pagydyti nuo ligų ir atlikti kitus darbus. Atšalus orams reikia bites papildomai apšildyti. Pasnigus uždengti lakas eglišakėmis, apsaugoti specialiais skydais nuo užpustymo. Žiema daromi ar tvarkomi aviliai, rėmeliai ir kitas inventorius, lydomas vaškas, renkamas pikis ir atsiranda kitų darbų. Žiema atliekami papildomi darbai, kurie paliekami vasara, pasiruošiama vasaros sezomui.

Spausdinti El. paštas